headerphoto Kiti

Istorija

Seniūnijos centras – Gražiškiai, kurių sutrumpintas pavadinimas Gražiai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimas 1594 m. Vėliau prisegus lenkišką galūnę „-iški“ Gražiai virto Gražiškiais. Pirmuoju Gražių savininku 1598 m. tapo LDK medžioklininko Lazdijų seniūno Jono Naruševičiaus ištikimas tarnas Vaitiekus Gintautas.

Archeologiniai radiniai rodo, kad Gražiškių seniūnijos apylinkėse žmonės gyvenę keli tūkstančiai metų iki Kristaus gimimo. Karų su kryžiuočiais metu į šias apylinkes galėjo pasitraukti dalis Prūsijos gyventojų buvusių nadruvių genčių palikuonys. Šis paprūsės tautų mišinys ir davė pradžią Gražiškių genofondui . Vėliau jį papildė lenkų-vokiečių kolonistai.

1600 m pastatyta pirmoji medinė Gražių bažnyčia. 1744-1745 m. pradėta statyti antroji Gražiškių bažnyčia.1881m. pastatyta trečioji bažnyčia tituluota šv. Mykolo Arkangelo vardu. Gražiškių bažnyčia vertingas architektūros ir dailės paminklas.

2001 m. lapkričio mėn. 22 d. heraldikos komisija aprobavo Gražiškių herbą. 2001 m. gruodžio mėn. 10d. jį savo dekretu patvirtino prezidentas. Mėlyname skyde vaizduojamas sidabrinis arkliu persirengęs žmogus. Jo veidas, rankos, drabužio papuošimo detalės-auksinės.

Švietimo istorija siekia XVI a., kai Gražiškiuose buvo įkurta pradinė mokykla. Šiuo metu veikia Gražiškių vidurinė m-kla,kuri šiuo metu renovuojama. Mokyklą lanko 400 moksleivių.

Gražiškių žemėje išaugo arba gyvenę nemažai įžymių žmonių: čia gyveno ar gimė daug įžymių kunigų: V.Strimaitis, K.Augustaitis, V.Aleksandravičius, J.Bučinskas, A. Uoginta, V.Degutis , A.Jaudegis, A.Simanavičius, J.Juozaitis. Gražiškiuose gimė ir užaugo , pradėjo kurti poetas J.Gražulis, prof. A.Vasiliauskas-Vasys, selekcininkas A.Lukoševičius, dailininkas K.Paliokas.